užrukti

užrukti
užrùkti intr. Q47 1. Sut užsiraukti: Akys jau mano visai užrùkusios – teip noriu miego! Jrb. Užrùko viena akis KlvrŽ. | Uždarys vištas kai į kalėjimą, rukt i užrùks subinės (nebedės kiaušinių) Erž. | prk.: Kur užrùkusi yra, ka nematyties? Krš. ^ Tinginiavo, iki šikna užrùko Dkš. 2. 1 užsitraukti paviršiui, užaugti: Užrùkusi Rauda (upė) paliko, išdžiūvo su visu Rdn. Jau tos grabės visos užrùkusios Grdž. Pirmiau ten baisus ežeras buvo, o dabar baigia užrukt Šn. Pačios pasakos, tarp žmonių tebesančios, stigavoja: kaipogi tebesako, ten ežeras užrukęs, kitur po žeme palindęs, kitur nuo vienos vietos persikėlęs į kitą S.Dauk. Užruko skylė ronos, t. y. užsiraukė J. Ligonio žaizdos pūliavo, o po trijų savaičių ir užruko M.Valanč. | Dangus debesim užrùko Kltn. 3. užsikimšti: Mano bučius užrùko maurais Vlk. Liuika ažrùko, reikia iškrapštyt Šmn. Tos adatos šikna visai užrùkus (užsivėlus) . Ta skylė jau visai užrùko, vanduo nebėga . 4. pasidaryti neproduktyviam, užtrūkti: Užruko karvutė Snt. Kol davė, davė karvė pieno, o daba visai užrùko Vvr. Užrùko karvė melžiamoji Up. | prk.: Kada nors užrùks ta karvutė, kur tiek daug pienuko davė (dings lengvai gaunamų pajamų šaltinis) Skr. 5. prk. supykti, užsiraukti: Užrùko i tylia visą nedėlią Ps. Gal šeimininkė nenugirdo, o gal buvo susiriejusi su šeimininku ir po vaidų dar tebebuvo užrukusi . 6. šnek. nutrūkti, užsibaigti (apie tai, kas buvo gaunama, patiriama): Karvė bergždžia, pienelis užrùko Jrb. Užrùko ir anai, ka vaikų nebė[ra] Ms. Užrùks jai viskas, kaip tik motina mirs: tėvas toks geras nebūs Grg. Jau užrùks gerovė, nebduos grūdų Grd. Dėkui Dievui, jau užrùko pramoneliai (smagumai) Krš. Ir jam jau tasai pelnas užrùko Up. Dabar ir jam užrùks, negalės taip gyvent kaip seniau Up. Nėkas neužsakė, užrùko laikraščiai Krš. Užruko i jai visos vigados: kol buvo vyras – poni buvo Jnš.nebebūti toliau daromam, nebegalėti vykti, tęstis: O jei negreit, suvėluosime arba pigiai tesiūlys, reikės parsivesti, užruks visiems pirkiniams Žem. Apsižanijo, užrùko šokiai Krš. Laukas užrùko (orui pablogėjus, negalima išeiti į lauką) Vkš. Vaikas užkrito, užrùks važinėjimos Krš. | refl.: Na, tu juokis juokis, tau užsirùks tie juokai! Gs. \ rukti; aprukti; atsirukti; įrukti; nurukti; parukti; surukti; užrukti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • užrukti — užrùkti vksm. Anksčiaũ teñ di̇̀delis ẽžeras bùvo, o dabar̃ bai̇̃gia užrùkti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užrūkti — 1 užrū̃kti intr. 1. nuo dūmų pajuosti, prisitraukti suodžių: Nuo smalingos malkos kaminas ažrū̃ksta Str. Lėmpos stiklas ažrū̃kęs Dglš. Pirkios langai ažrū̃kę, nieko nesiregi Dglš. Ažrū̃ko pirkios lubos kai pirtès Klt. Pečius vidury gryčios,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užrūkti — užrū̃kti vksm. Óras nuo mi̇̀ško gaisrų̃ užrū̃kęs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aprukti — aprùkti intr. šiek tiek susiraukšlėti, surukti: Jau apseno, aprùko, o tokia buvo graži, giriama Vdk. Susenęs, aprùkęs vyrelis, o gėrė! Krš. Aprùkusi pana, jau senmergė Šts. Senio veidas aprùkęs raukais J. Apsenęs toks, aprùkęs – šešiasdešim …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprūkti — 1 aprū̃kti intr. 1. Q78, SD160, SD112, R, N, K, Š, LL306, DŽ apsitraukti suodžiais, apjuodyti nuo dūmų: Pakrautė aprūkusi suodėmis J. Nu tų dūmų [krosnies] kakta aprū̃ko LKT108(Tt). Aprū̃kę sienos tos Krm. Lubos nuo tų dūmų visai aprū̃kusios Gl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrūkti — 1 atrū̃kti intr. DŽ1 1. atslinkti (apie dūmus): Atpučia šiaurus vėjas, atrū̃ksta juodi dūmai (d.) Mtl. Ir atrūksta juodi dūmai, atjoja bernelis LTR(Lš). 2. DŽ ateiti (apie lietų, lietaus debesį), atlyti: Pasiskubyk – štai jau lietus atrūksta Dkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsirukti — atsirùkti atakti, išsivalyti: Čia kadaise buvo versmė, vėliaus ji užruko, dabar ir vėl atsirùko Jž. rukti; aprukti; atsirukti; įrukti; nurukti; parukti; surukti; užrukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrūkti — 1 išrū̃kti intr. 1. išsiskirstyti, išeiti (apie dūmus): Visi dūmai iš trobos išrū̃ko Krš. Dūmai išrūko pro langelį Db. ^ Nėr to kamino, kur dūmas neišrū̃ktų LKT76(Plng). | refl.: Išsirūks pečius (išeis dūmai) Ėr. 2. kurį laiką rūkti, leisti dūmus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurukti — nurùkti intr. šnek. nusigyventi: Tu tai jau visai nurùkęs Bd. rukti; aprukti; atsirukti; įrukti; nurukti; parukti; surukti; užrukti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurūkti — 1 nurū̃kti intr. 1. nuo dūmų aprūkti, apjuodyti: Lubos nurū̃ko, reikės išdažyti Rdn. Nujuodavo, nurū̃ko kaip duba Rdn. Langas buvo aklinai užšautas nurūkusia lenta rš. Jie nieko daugiau nerado, kaip tik keturias juodas sienas ir nurūkusią krosnį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”